Neigsim ar ne, kūnas yra svarbi moters grožio dalis. Kai jis dailus, bet koks drabužėlis geriau atrodo. O kai gerai atrodom, geriau jaučiamės.
Dėl to ir vargstam, kiekviena vis kitaip - kas su sportu, kas su dietom. Ir ne vien dėl grožio: nuo to, kiek judam ir ką valgom, priklauso ir mūsų sveikata.
Ir aš ne išimtis, visko esu išbandžius. Prisimenu, mokykloje žiauriai nemėgau fizinio lavinimo pamokų. Fizinis buvo siaubas - vien pamačius "ožį", nerimo priepuolis ištikdavo. Dar didesnė psichologinė trauma - kairiarankei išmokti mesti granatą iš dešinės rankos.
Studijų metais, kai po vasaros atostogų, padirbus vaikų darželyje ir pasimaitinus sviestinėm košytėm and liemens užaugdavo "gelbėjimosi ratai", save nutempdavau į aerobiką. Vėlesniuose kursuose figūrą gerinti buvo madinga "badavimu": viena iškrovos diena per savaitę dar nieko, bet kai kartą pasiryžau trims, trečią rytą į paskaitas nebeatsikėliau.
Pastebėjau, kad pati veiksmingiausia grožio dieta studijų metais buvo įsimylėti - akys žybėdavo, apetitas dingdavo, o svoris žaibiškai krisdavo.
Pradėjus gyventi JAV, išbandžiau įvairius sporto klubus, kuriuos lankyti save motyvuodavau mokėdama mėnesinį mokestį - juk negali neiti, kai moki pinigus. Kurį laiką važinėjau plentiniu dviračiu - sudalyvavau keliuose organizuotuose renginiuose, įveikiau 100 mylių (160 km) per 8 valandas, bet atsibodo. Po to bėgiojau. Pasiruošiau ir prabėgau San Francisko pusmaratonį ir... palikau visa tai.
Kurį laiką nieko nedariau, nes tiesiog nesinorėjo. Gana greit nuo kasdieninio maršruto "ofiso kėdė- sofkutė- lova" įsiskaudėjo nugarą. Tada atėjo laikas arba rinktis brangią terapiją arba sportą. Draugės pasiūlymu nusprendžiau išbandyti Open Barre studiją. Nuėjau vieną kartą, antrą ir... užsikabinau.
Nuo pirmo užsiėmimo praėjo daugiau kaip pusmetis, o dabar ten lankausi 3-4 kartus per savaitę. Ir svarbiausia, kad savęs nereikia tempti ar įkalbinėti.
Barre metodas apjungia baleto, pilatės ir jogos elementus. Judesiai gana minimalūs, bet poveikis didžiulis. Be to tai grakštus, elegantiškas sportas. Jei vaikystėje svajotot būti balerinomis, bet nepavyko, pabandykit! Aš, pavyzdžiui, gyvenu su vaikystės nuoskauda, kad mokykloje nepriėmė į šokių būrelį:)
Norėjau pasidalinti savo ieškojimais, nes tikiu, kad daugelis iš mūsų turi panašių istorijų: ieško, bando įvairius dalykus, užmeta, vėl bando...
Be to mes keičiamės. Kas veikė ar tiko vienu gyvenimo laikotarpiu, po kurio laiką praranda savo poveikį. Tuo pačiu, laikui bėgant, reikia įdėti vis daugiau ir daugiau pastangų pasiekti tą patį rezultatą.
Tikiu, kad moterys, besidalinčios savo patirtimi, ieškojimais ir atradimais įkvepia kitas.
Neabejoju, kad kiekviena jūsų turi savo unikalią istoriją. Jei vis dar ieškot, ar jau radot, būtinai pasidalinkit!
No comments:
Post a Comment