Apie gyvenimo smulkmenas

Kai grįžtu į Lietuvą, dažnai išgirstu: „Tikriausiai ten visko yra. Ar ko nors pasiilgsti?“.
Pasiilgstu „Meškos Šiaurėje“. Kai augau, saldainiai buvo deficitas ir mama juos slėpdavo sekcijoj, kur aš sugebėdavau rasti ir apvalgyti, bet taip, kad perdaug nesimatytų. Dar trūksta lietuviškų varškės sūrelių, bet jų galiu rasti rusiškose, lenkiškose ar baltarusiškose parduotuvėse. Ankščiau eidavau į vietinę „Babuška“, pas Lionią (buvęs sovietų laikų karo lakūnas), bet dabar boikotuoju, nes juodas putinistas. Netoli radau baltarusišką parduotuvę – kvepia sovietų laikų mažo miestelio kromeliu, bet produktai kokybiški.

Vis dėlto labiausiai pasiilgstu lietuviško estetikos ir grožio suvokimo. Čia, ypač suburbuose, jei į parduotuvę įlėksi su pižama, niekas net neatsisuks. Bele kaip gerai. Žinoma, kai Lietuvoje į Maximą moterys išsipuošia kaip į vakarušką – kitas kraštutinumas. Ir šiaip, grįžtant į Lietuvą, stresas – ką rengtis, nes dažnokai pagal rūbą sutinka.


Kalbant apie moteris ir stilių, Kalifornijoje, ypač šiaurinėje, dominuoja „casual“ (sportinis, paprastas, laisvas - iš anglų k.) Dirbančias moteris, dažniausiai finansinėj ar teisės srityje, dar gali pamatyti vilkinčias klasikiniu kostiumėliu ar bent kažką labiau struktūriško, bet retai – stilingo. Jei dirbi startuolyje – absoliuti laisvė: džinsai, vienokia ar kitokia palaidinė, maikutė ar marškinukai, retkarčiais švarkelis ar megztukas.

Kai pagimdžiau vaikus, patekau į vietinių mamų kategoriją, kuriai reikia atskiro aprašymo.
Jei moteris turi daugiau nei vieną vaiką, dažnokai nedirba ir ilgai vaikus augina, nes, nebent turi labai gerai apmokamą darbą, tiesiog neapsimoka dirbti. Už privačius lopšelius/darželius (nes valstybinių nėra) sumokėsi daugiau, nei uždirbi. O kai vaikas pradeda eit į mokyklą, praktiškai vežioji tol, kol pats išsilaiko teises, nes, ypač suburbuose, vietos transportas nėra patogus ir retai kur pėsčias nueisi.
Dauguma mamų labai aktyvios –  vos pagimdžiusios, buriasi į mamų grupes/ būrelius su panašaus amžiaus vaikais. Bendrauja, dalinasi įvairiausia informacija, pasiguodžia ir pasidžiaugia. Vaikams pradėjus lankyti mokyklą, didelė dalis be perstojo savanoriauja, o kai kurios vos ne mokykloj apsigyvena –  tiek daug tam dėmesio skiriama. 

Dėl rengimosi stiliaus –  dauguma tiesiog pamiršta, kad mama irgi yra moteris, ir jos gyvenimas su vaiko gimimu dar nesibaigė. Mada joms ir ankščiau gal nelabai ką reiškė, o pagimdžius vaiką, iš viso nustojo egzistavus.
Kita kategorija –  moterys/ paauglės. Paauginusios dukras, jos dar jaučiasi labai jaunos ir apsipirkinėja tame pačiame paauglių skyriuje. Pavytusių paauglių įvaizdis – šiaip sau. Prieš porą dienų FB mačiau vieną pažįstamą su paauglėm dukrom – visos trys susiderinę, su „off - shoulder“ ( atvirais pečiais -iš anglų) palaidinėm. Gali, jei turi rankas kaip Michelle Obama. Jei ne  –  marš sportuot arba palik drabužį dukroms. 

Dar yra „lululemon“ mamos (pagal sport. drabužių firmos pavadinimą), dažniausiai matomos pasiturinčiuose rajonuose. Jos daug sportuoja ir praktiškai visą dieną praleidžia apsitempę brangiais sportiniais treningais.

Puoštis nėra kur, nu gal nebent į operą, nes casual tinka visur ir visada. Iš vienos pusės –  gerai, kad tai nesureikšminta, iš kitos – pasiilgsti, prarandi norą pasitempti.
Vietinės lietuvaitės rimtai puošiasi kartą metuose, San Franciske vykstančiam Bendruomenės Rudens Baliui. Vakarinių suknelių ir ryškesnio makiažo paradas visada mielas širdžiai ir nuotraukos galėtų drąsiai keliauti į „Žmones“. Po baliaus suknelės paprastai lieka dulkėti spintoj, nes per kitą balių tos pačios juk neapsirengsi, o daugiau  – nėra kur.

„Burning Man“ festivalyje stebėjau vieną jauną lietuvaitę, kuri iš paprastų baltų vyriškų marškinių kažkokiu tai būdu ant galvos susisuko nerealų galvos apdangalą, kurį drąsiai galima būtų pristatyti Niujorko mados savaitei. Nežinau net kaip apibūdinti tą lietuvišką stilių, bet jis yra: dėmesys ir jautrumas detalėms, ieškojimas kažko šiek tiek kitokio, savito. Gal to išmokom, kai nelabai buvo iš ko –  darėm iš to, ką radom, ką sugalvojom, nes buvo didelis noras. Po to ši gyslelė perėjo jaunesnei kartai. Ir gerai, ir smagu, nepraraskim.