Kasmet miestą aplanko virš 9 milijonų turistų, todėl įtariu, kad labai lengva pasiklysti turistų pinklėse, nebent pasikliausi vietinių patarimais. Apie Naujajį Orleaną dalinasi ten jau 7 metus gyvenanti Živilė.
Kodėl pasirinkai New Orleans?
Aš ir Naujasis Orleanas (nors vietiniai įsivaizduoja šį miestą kaip moterį) jau draugaujame septynerius metelius. Pirmąkart apsilankiau su mintimi tik apžiūrėti šią vampyrų meką (nuo mažens esu Annės Rice ir jos Vampyrų kronikų fanė), bet jokiu būdu nenorėjau gyventi taip toli nuo savo šeimos. Bet štai sutikau savąjį “vampyrą“, dėl kurio tą 15 000 km atstumą sukoriau.
Tai buvo labai netikėtas įvykis mano gyvenime. Gyvendama tarp dviejų žemynų, pagaliau taip ilgai užsibuvau šiame mieste, kad jis tapo mano namais. Tačiau Lietuvos irgi nepamiršau.
Apkeliavau JAV nuo rytų iki vakarų pakrantės, bet nė viena vieta man taip nepatiko, kaip Naujasis Orleanas.
Kuo ypatingas miestas?
Daugelis turbūt manys, kad tai – miesto architektūros žavesys, maistas, ar nuolatiniai festivaliai. Deja, ne! Tai – žmonės! Tokie nuostabūs, šilti žmonės, kurie kartais gyvena daug prasčiau nei tipinis besiskundžiantis lietuvis, ir gal net neiškėlęs kojos iš savo kaimynystės (tikra tiesa!), bet štai sau dainuoja ir šoka, džiaugiasi kiekviena diena, dėkoja už ją dievuliui. Mane tai užbūrė ir aš, iš šaltos ir drovios šiaurietės, patapau šia diena gyvenančia, besidžiaugiančia kiekviena akimirka, drąsia ir visada linksma persona.
Iš pradžių man buvo sunkoka pamilti Naująjį Orleaną, nes tai visiškai unikalios kultūros vieta. Tai įvairių kultūrų mišinys bei labai savitas ir neatpažįstamas pasaulis, kuris iš pradžių mane erzino, nes aš, su savo europocentristiniu išsilavinimu, negalėjau atpažinti kultūrinių simbolių. Per septynerius metus išmokau Naujojo Orleano kalbą ir vis kaskart kažką naujo atrandu.
Naujasis Orleanas – nuolatos besikeičiantis veidas, bet niekada neleidžiantis pamiršti saves istorijos (visgi šis miestas senesnis už pačias Jungtines Valstijas). Čia kiekviena kaimynystė turi savo gilias šaknis. Aš manau, kad Naujajam Orleanui reikėtų skirti bent dvi savaites, kad visko, bent po truputį “paragautum“.
Kaip apibūdintum miesto energiją? Ar jinai padeda Tau save realizuoti?
Naujojo Orleano energiją geriausiai apibūdintų viena iš pravardžių “Big Easy“ (didis lengvumas, iš anglų k.) arba vietinių mylimas šūkis “Laissez les bon temps rouler“ (tegul geras laikas tęsiasi - iš prancūzų k.). Niekas neskuba, visi lėtai mėgaujasi karščiu, gurkšnoja kokteilius arba išbando naują restoraną. Šiame mieste nepamatysi skubančio žmogaus (bent jau vietinio).
Šiauriečiams tokį lėtumą sunku suvokti, nes visi pripratę visur skubėti, tačiau Naujajame Orleane karibietiška kultūra ima viršų. Man irgi reikėjo išmokti sustoti ir sulėtinti savo gyvenimo tempą. Būtent tai ir padėjo pagaliau išmokti džiaugtis gyvenimu. Tuo pačiu pradėjau labiau save vertinti ir tikėti savo gabumais, o negalėdama savęs realizuoti kaip meno kritikės, tapau programere. Neįsivaizduoju, kad Lietuvoje būčiau galėjus įveikti tokias stiklines lubas.
Vos tik atvykus į šį miestą sužinojau, kad jame yra virš tūkstančio restoranų, ir jie nuolatos keičiasi, tai gali visą likusį gyvenimą valgyti skirtingose vietose. Čia gyvendama aš irgi patapau gurmane: “outgoing“ reiškia eiti į restoraną (dėl to daugelis čia turi pilvukus). Maisto kokybė yra tikrai neapsakomai gero lygio. Kai tik ilgiau išvažiuoju iš Naujojo Orleano, pasiilgstu gero maisto. Čia gausu visokiausių virtuvių, bet labiausiai išskirčiau šias: italų (nuo 1930-ųjų atsikėlę iš Sicilijos), vietnamiečių (tai didžiausia mažuma Naujajame Orleane), kreolų, Cajuns (Kanados prancūzai, ištremti britų XVIII a.), ir vis daugėja naujoviško ir eksperimentinio maisto restoranų ir kavinių.
Kitas neatskiriamas Naujojo Orleano bruožas – muzika. Jei reikėtų pavaizduoti šio miesto veidą, tai geriausiai būtų ne pamatyti, o išgirsti šitą miestą. Naktimis įvairiose miesto vietose skamba džiazas,
bliuzas ir visai negirdėti žanrai. Neretai gatvės muzikantai atlieka aukštesnio lygio kūrinius, nei už ką mes mokame didelius pinigus Europoje. Galima drąsiai teigti, kad jaunieji menininkai pirmiausiai save išbando Naujajame Orleane, pasisemia energijos ir tada iškeliauja užkariauti pasaulio.
Mūsų nuolatiniai maži ir dideli festivaliai neapsieina be muzikos, kur neretai atrandi nežinomus genijus, dar tik pradedančius savo karjerą.
Turistams geriausiai žinomas Prancūzų kvartalas ir Bourbon gatvė, bet aš labiau rekomenduočiau Frenchmen gatvę (po truputį vis labiau uzurpuojama turistų) ir Freret gatvę (dar nežinoma svetimiems).
Kas mieste žavi, o kas nervina?
Geriausia šiame mieste yra tai, kad mes amžinai įstrigę maskaradinėj būsenoj ir niekas nestebina – kuo keisčiau atrodai, tuo labiau vietinis (taip lengvai atpažįstame turistus). Aš juokauju, kad Naujasis Orleanas yra “original hipster city“(pirmasis hipsteriškas miestas - iš anglų k.).
Blogiausia - turistai. Nors tai pagrindinis miesto pragyvenimo šaltinis, tačiau jų kasmet vis daugėja ir nemažai turistų negerbia šio miesto (pvz. renkasi Airbnb, o tai didina gentrifikaciją būtent tuose rajonuose, kuriuose nuo seno buvo Afrikos Amerikiečių kultūros ir džiazo lopšiai,
tačiau vietiniai išstumiami, o pelno siekėjai dažniausiai yra ne vietiniai, bet iš svetur atvykę investuotojai...).
Kokios yra Tavo mėgstamiausios vietos?
Mano mėgstamiausios vietos – Singing Tree City Parke bei netoli jo esantis skulptūrų parkas (gražiausias skulptūrų parkas, kurį esu jų apkeliavus). Šiose vietose mėgstu pamedituoti ir pasimėgauti gražia aplinka.
Nebeįsivaizduoju savo gyvenimo be nuolatinių paradų ir festivalių. Jei atvykstate Mardi Gras sezono metu, nerekomenduočiau mėgautis vien tik didžiaisiais paradais. Vietiniai mažesni ir mažiau žinomi irgi labai įdomūs: Chewbacchus (vietinis Burning Man ), St. Anne's (didelis kostiumuotas “pub crawl“), Krewe du Vieux (satyriškiausias paradas) bei Krewe of M.O.M.S Ball (“kinky“ kaukių balius, į kurį labai labai sunku patekti). Mano mėgstamiausi festivaliai: Voodoo Fest (per Helovyną dieviname alternatyvią muziką), Džiazo festivalis (bet juo vis mažiau išeina mėgautis dėl žmonių pertekliaus), Chewburnitall (vietinių Burning Man dalyvių viską deginantis festivalis) bei maži vietiniai festivaliai bet kokia proga (austrių, alaus, kokteilių, pomidorų...).
Labiausiai rekomenduoju, tik atvykus čia, tiesiog šokti į vietinį autobusą ar tramvajų (streetcar) ir nebijoti pasiklysti. Niekad nežinai, kokį perliuką atrasi. O jei nėra galimybių aplankyti šį miestą, rekomenduoju HBO serialą Treme .
Ačiū!
No comments:
Post a Comment