Giedrė: man interakcija su perlais – tai savotiška meditacija, būdas nusiraminti ir grįžti į savo vidinę planetą

Giedre, kokia Tavo Amerikos istorija? Kada atvažiavai? Kodėl?

Mano Amerikos istorija prasidėjo prieš dvidešimt penkis metus, Panevėžio 5-tos vidurinės mokyklos devintoje klasėje. “Atviros Lietuvos Fondas” organizavo konkursą, kurio laimėtojai metus laiko galėjo mokytis svajonių šalyje - Amerikoje. Praėjau visus konkurso etapus ir buvau pasodinta ant atsarginių laimėtojų suolelio. Tą kartą taip ir neišvažiavau,  o tai tik dar labiau sužadino apetitą Amerikai. Pirmą kartą jos paragavau antrame sociologijos bakalauro studijų kurse su “Work and Travel” programa. Aptikau Kaliforniją ir nebegalėjau jos ištrinti iš savo galvos. Vynuogės be kauliukų, sultimis pertekę persikai, kolibriai ir niekad nesibaigianti saulė. Jaučiau, kad turiu grįžti čia gyventi. Užtruko 15 metų ir grįžau.

Kokia buvo pradžia - pirmi mėnesiai, metai?

Su šeima gyventi į Kaliforniją atsikraustėme prieš pusantrų metų. Jaučiuosi, kad vis dar esame pradžios etape ir mokomės adaptuotis prie vietinio mąstymo bei gyvenimo kultūros. Prie kai kurių dalykų pripratome iš karto, pvz. tobulo oro, skanaus maisto, besišypsančių padavėjų ir pardavėjų. Tačiau prie kai kurių dalykų priprasti nėra taip paprasta. Pvz., Lietuvoje jei kažką pažadi, turi ir padaryti. O jei nepadarai, graužia sąžinė. Amerikoje pažadai yra bendravimo forma, kuri paskanina pokalbį, bet retai kada virsta realybe. Ir niekas dėl to nepatogiai nesijaučia. Šiandien pažadi, rytoj pamiršti ir žadi kažką naujo.

Kaip susiklostė/ klostosi profesinis gyvenimas?

Prieš atvažiuojant į Ameriką, 10 metų dirbau reklamos srityje: kūriau prekinius ženklus bankams, rūbams, alui, vaistams, prieskoniams ir t.t. Tačiau giliai viduje visuomet jaučiau poreikį dirbti rankomis. Mano tėčio mama Birutė buvo mezgimo virbalais virtuozė, mamos mama Gražina – piešė įspūdingus peizažus, mano mama Asta kuria poeziją, tekstus dainoms bei užsiima japoniška tapyba, o tėtis Romualdas operuoja kaulus, nors baigęs mokyklą norėjo būti juvelyru. Aš pati tarsi visų šių talentų rinkinys ir atvykusi į Ameriką, turėjau progą išeiti iš savo komforto zonos, iš esmės pakeisti savo profesinį gyvenimą ir pradėti kurti rankomis.  Mano kūrybinis kelias JAV prasidėjo nuo prekinio ženklo "Anchovy"- tai drabužiai vaikams ir suaugusiems, daugiausia iš lino, siuvami Lietuvoje. Jų išskirtinumas - švarios geometrinės formos ir netikėtos spalvų kombinacijos.
Vėliau, netikėtai susidūrusi su raukšlėtaisiais japoniškais perlais, savo kūrybinę energiją nukreipiau į juvelyriką. Raukšlėtieji perlai pirmąkart buvo atrasti 1930 metais, Japonijos ežere Kasumigauara. Savo unikalia forma ir paviršiumi jie labiau panašūs į meteoritus, nei į tradicinius perlus. Įkvėpė ir tai, kad šių perlų ieško moterys. Ama - tai  japonės perlų medžiotojos, nuogos šokdavusios į ledinį vandenį ieškoti perlų. Po vandeniu nekvėpuodamos jos sugebėdavo išbūti net dvi minutes ir nardydavo net sulaukusios 90 metų. Taip gimė Naujausias mano kūrinys - Planeta Kasumi. 

Tai jautri minimalistinė juvelyrika su retais perlais, kurie savo organinėmis formomis ir raukšlėtu paviršiumi primena kosmines planetas. Man šie netobulai tobuli perlai simbolizuoja vidinę moters planetą - laukinę, jautrią ir niekad nenuspėjamą. Kuriant papuošalų dizainą, man svarbus judėjimo/pokyčio elementas. Planet Kasumi skatina moterį bendrauti su perlu- planeta, jį liesti, žaisti su juo, sukti perlą aplink pirštą ar keisti jo kabėjimo ilgį pagal tos dienos nuotaiką ir aprangą. Man interakcija su perlais - tai savotiška meditacija, būdas nusiraminti ir grįžti į savo vidinę planetą. 

Savo kūryboje mėgstu derinti kuklumą su prabanga: auksą, retus perlus su spalvotomis virvelėmis, kurios suteikia papuošalams lengvumo bei skatina juos nešioti kasdien, o ne laukti progos jais pasipuošti.

Kas Tau svarbiausia? 

Kaip kūrėjai man svarbu sukurti kažką tokio, kas taptų moters kūno dalimi, kurios ji nenorėtų nuo savęs nusiimti. Kaip moteriai, man svarbu jaustis mylima ir ypatinga.

Kas Tau yra Laimė?

Laimė yra rytais bučiuoti miegu kvepiančius vaikus, nuo medžio skinti ir tiesiai į burną dėti prinokusias trešnes, laistytis vandeniu su vyru ir rasti perlą, kurio dar niekada nemačiau. 

Ar pasiilgsti Lietuvos? Ko labiausiai? 

Pasiilgstu man artimų žmonių ir šiltų vasaros vakarų Užupyje.

Ko tave išmokė gyvenimas Amerikoje?

Susikurti save iš naujo. 

Kuo, tavo manymu, skiriasi Lietuvė moteris nuo Amerikietės?

Amerikietės skirtingose valstijose yra skirtingos. Netgi lietuvės gimę ir užaugę Amerikoje yra labai skirtingos nuo lietuvių, kurios yra gimę ir užaugę Lietuvoje. Man atrodo, kad esminis lietuvės moters skirtumas nuo amerikietės yra nuoširdumas ir alkis tikro bendravimo, be  jokio išskaičiavimo. 

Jei paprašyčiau save apibūdinti vienu žodžiu, ką pasirinktum?  

Kontrastai

P.S. Giedrės kūryba jau sulaukė dėmesio JAV rinkoje. Ateinantį šeštadienį, jau trečią kartą juvelyrė dalyvaus prestižinėje San Francisko menų mugėje - West Coast Craft, į kurią atrenkami įdomiausi ir įnovatyviškiausi kūrėjai iš visos JAV. 
Gruodžio pradžioje Giedrės kūryba pirmą kartą pristatoma Los Andžele - Echo Park Craft Fair  .