Mintys

Popular Posts:

19.2.18

Questionnaire: How to survive in America?



1. When did you first come to America? What city and state?
January 19, 1999. The plane landed in San Francisco International Airport which is actually  half an hour from San Francisco. Left snow in Vilnius for sun in California, just like in the song. 

2. Was Starbucks your first cup of coffee?
Not sure if Starbucks was my first cup but it was the first one I remembered. I wasn't sure what to order from the overwhelmingly long (it was 1999) menu, so I decided to order an espresso. I could barely find any coffee at the bottom of the big paper cup. That was my only espresso at Starbucks. I only order Americano now.

3. Lithuanians say America doesn’t have a decent coffee. Do you agree? What do you drink?
America has really good coffee but you have to find it. It also has a different coffee culture. Don't mix it up with Italy or France where almost every single corner coffee shop sells a really good espresso.  If you're craving for the sense of Italy, go to Little Italy/ North Beach in San Francisco. Or, you can get it at any upscale restaurant. BTW, people rarely order pure espresso here, just not part of the culture. For everyday coffee, I buy Peet's Major Dickinson or Phil's Tesora.
The worst coffee is served at almost any gas station and cheap motels. If you're traveling, look for Starbucks near highways- not ideal, but drinkable.

4. When you first arrived and many people smiled at you too friendly and were even offering some help, what did you do? (hints: ran away, looked at them angrily, etc.)
When I first arrived, I probably had a pretty frightened look, especially at the grocery stores
because I couldn't figure out what to buy. Many people were asking if I'm OK. I guess I don't have this look because nobody is stopping me anymore :)


5. Can you pronounce "Lithuania" so people understand it the first time (hint: many hear Ukraine). If yes, what's your secret? (expl. most Lithuanians can't pronounce "th" sound in the middle) 
Nope, I can't and not sure if I ever will. Still questioning who came up with the strangest idea to put "th" in the middle of "Lithuania"? 


6. How do you react when you hear: "Are you Russian?" (typical answer would be “no. I’m a Lithuanian” which doesn't mean much to many or sounds more like “I’m an Ukrainian”)
I used to have red hair (for almost 15 years) and it was happening a lot. When I decided to become "blondish", things got better, but I still get irritated when I hear "are you Russian". My own problem :)

7. What do you do when you crave for Lithuanian black rye bread? (hints: look for Russian/ Polish/ etc. grocery stores; bring it from Lithuania and keep it frozen for years; make your own and believe it’s truly authentic)
I stopped going to the local Russian store named "Babushka" because the owner Lionia loves Putin and I'm not. The local Polish store doesn't carry the rye bread. When my cravings become uncontrollable, I make a trip to a Belarusian store in the next town. They also carry Dadu ice- cream and Svalia farmers cheese. Their black rye bread is imported frozen but still has a decent taste. When I don't kill bread starter, I bake my own. No, it's not the same, but the smell of caraway seeds does the work.

8. How to make perfect "cepelinai" from watery American potatoes?
In all those 19 years, I've never made cepelinai on my own. The long process of pealing, grinding ( by hand), squeezing,.... doesn't justify the taste of it.  I think it's a group activity. I still don't know how to make them properly and what kind of potatoes work best. Shame on me. 

9. Lithuanians can’t live without butter. What brands are the closest to what we’re used to?
Irish butter (in silver or gold wrapping paper) is pretty cheap and tastes almost like a Lithuanian one.  

10. Most Lithuanians get very surprised by seeing many homeless people in San Francisco, one of the most expensive cities in the world. If you live/lived there, have you ever been bothered/approached by them?
I got used to see them in all those years. They're part of the city, we want it or not. Why so many and why here?
1. Pretty warm weather
2. Democratic city
3. Crazy real estate market
4. Bureaucracy - too many interested parties with their agenda.


11. Lithuanians believe American restaurant portions are enormous. Did you gain weight in America? 
In some restaurants, yes, especially in some big american chain restaurants. They're mostly about quantity, not quality, but you can always take it home, if it's too much. Also, there's so much to choose from - why bother with these? No, I didn't.


12. What was 1 BEST thing you learned in America? One WORST thing? 
Failure is OK - make mistakes, fall, then try again. Never too old or too late.
I'll add one more: don't afraid to give without getting back.
Worst thing? American health insurance sucks. Period. 

30.11.17

My mini dream house - part 1

Things rarely come at the right time or the way you expect them. Living in a sunny (or not, it depends where) California for almost 20 years and dreaming of a perfect home... Oh well, good luck with those SF Victorians or even anything decent in the city! Lost hopes for Oakland, too. Get what you can and be happy!

19.11.17

Ringailė, gyvenanti Silicio Slėnyje: Noriu gyventi kūrybingai

Kai pirmąkart pamačiau Ringailę, pagalvojau: ”Kokia graži moteris! Nu ir žavios tos lietuvaitės!”
Karts nuo karto pasimatydavom įvairiuose renginiuose ir maždaug prieš 1.5 metų susitikom vakarienei San Franciske. Tada pirmąkart sužinojau apie jos prekinį ženklą - DAY DREAMER WORLD. Susižavėjau dizainu, o kai teko gyvai pačiupinėt, ir kokybe. Prisimenu, kai pati laukiausi dukros, ilgai ieškojau kažko panašaus JAV rinkoje, ir neradau... Deja, maniškiai jau seniai iš vaikiškos lovytės išlipę, tai vieną komplektėlį padovanojau ką tik pagimdžiusiai draugei.



Ringaile, kiek metų gyveni San Francisko apylinkėse, o tiksliau, Silicio Slėnyje?

Planavome su vyru pabūti tik keletą metų ir grįžti atgal į Lietuvą, bet gyvename čia jau beveik penkerius metus.

Kodėl pasirinkote šią vietovę?

Mano vyras Gytis gavo darbo pasiūlymą persikelti dirbti į Silicio Slėnį. Kadangi tuo metu norėjome pakeisti aplinką ir išbandyti savo jėgas naujoje darbo rinkoje, nedvejodami apsisprendėme pasiūlymą priimti ir persikelti į Silicio Slėnį.

Kaip apibūdintum Silicio Slėnio energiją?Ar jinai padeda Tau save realizuoti? 

Mano nuomone, Silicio Slėnio energija yra įkvepianti tobulėti, realizuoti ir siekti net slapčiausių savo tikslų, motyvuojanti nuolat mokytis, ieškoti ir atrasti naujų dalykų, skatinanti nesustoti ir visuomet eiti į priekį. Visa ši energija ir čia gyvenantys žmonės mane įkvėpė ir paskatino mokytis japonų kalbos, dalyvauti renginiuoe, kuriuose ankščiau tikrai nebūčiau dalyvavusi, o visų svarbiausia - suteikė drąsos ir ryžto imtis naujo verslo su viena geriausių mano draugių - Goda Bačiuliene.



Esi viena iš nedaugelio lietuvių moterų, dirbančių Silicio Slėnyje, aukštųjų technologijų srityje. Papasakok apie savo profesinę veiklą.

Atvykusi čia gavau labai įdomų projektų vadovės darbo pasiūlymą dirbti 3 didelių kompanijų
(SotfBank, Sprint and Brightstar) bendrame startuolyje ”SoftBank Product Group” - kol kas tai buvo įdomiausia ir geriausia darbo patirtis, kurią turėjau. Priimdama darbo pasiūlymą, nežinojau, kad man teks nuolat tiesiogiai dirbti su aukščiausio rango vadovais ir šių kompanijų CEO - Masayoshi Son ir Marcelo Claure, bei dalyvauti visuose jų susitikimuose ir derybose su pasaulyje žinomų kompanijų vadovais. Sutikau ir dirbau su labai įdomiais žmonėmis, pasisėmiau neįkainuojamos patirties. Šis darbas užgrūdino dirbti stresinėse situacijose, nuolat galvoti ”out of the box” ir įrodė, kad neišsprendžiamų situacijų nėra. Deja, po kurio laiko buvo nuspręsta darbuotojus perkelti į kitą miestą, o kadangi nesutikau persikelti, sutarėme, kad po 3 mėnesių užbaigsiu visus darbus ir tada atsisveikinome.
Kelis mėnesius praleidau Lietuvoje, o grįžusi vėl pradėjau ieškoti darbo ir po 4 mėnesių gavau pasiūlymą Oracle korporacijoje.

Kuo skyrėsi darbas Oracle? Darbo kultūra? 

Buvau pakviesta į ”Mergers and Acquisitions” skyrių, projektų vadovės poziciją. Dirbau su Oracle įsigytų naujų kompanijų integracija į Oracle korporaciją. Tiek pats darbas, tiek kultūra skyrėsi kaip diena ir naktis. Tokioje didelėje korporacijoje viskas vyksta žymiai lėčiau - visi sprendimai, pakitimai ir t.t. Daug taisyklių, suvaržymų, daugiau biurokratijos, labai mažai laisvės pačiam priimti kažkokius sprendimus ar kažką išjudinti, pakeisti, inicijuoti. Ko gero priklauso ir nuo komandos, kurioje dirbi, bet mano atveju, kolegos buvo bent 15 metų vyresni už mane, gana uždari, neigiamai nusiteikę prieš pokyčius, inovatyvesnius sprendimus ir bijantys bet kokios rizikos.



Kokia buvo tavo patirtis pagimdžius Gytę? Motinystės atostogos JAV korporacijose paprastai labai trumpos. 

Kalbant apie motinystės atostogas, kiekvienas atvejis labai individualus - priklauso nuo darbo stažo, uždarbio, sveikatos būklės, tai galiu kalbėti tik apie save. Oracle man paskyrė 5 mėnesius motinystės atostogų. Nusprendžiau, kad nenoriu Gytės leisti į vadinamą ”day care” ar samdyti auklę. Norėjau būti su ja ir matyti, kaip ji auga, tai po penkių mėnesių nusprendžiau pasilikti su mažyle, kol jai sueis bent metukai. Dėl to darbą Oracle teko palikti.

Kokie tolimesni profesiniai planai?

Šiuo metu planuoju palaukti, kol Gytei sueis metukai ir tada pradėsiu ieškoti naujo darbo. Bus matyt, ar tai bus įdomus startuolis ar korporacija. Viskas priklausys nuo to, koks tai bus darbas. Idealus scenarijus - įdomus darbas normaliomis valandomis, kad turėčiau laiko ir šeimai ir bent kiek sau.


Beveik prieš 3 metus, ieškodama darbo, su drauge įkūrei Day Dreamer World. Kaip gimė ši idėja?

Pagrindiniai veiksniai, kurie įkvėpė  DAY DREAMER WORLD atsiradimą - tai, jog mes norime gyventi kūrybingai, apsuptos naturalių ir kokybiškų daiktų. Mes visada galvojame apie estetiką, dizainą, savo produktams keliame aukštus kokybės standartus. Mums svarbios detalės, niuansai, tie maži dalykai, kuriuos mūsų klientai jaučia įsigydami DAY DREAMER WORLD produkciją.



Kuo ypatingas jūsų prekinis ženklas? Kokiam klientui jis skirtas?

Pagrindinis mūsų išskirtinumas - unikalūs piešiniai/iliustracijos. Labai džiaugiamės, kad pavyko rasti partnerius, kurie turi visas technines galimybes tuos piešinius ”perkelti” ant lino absoliučiai nekenksmingu spaudos būdu. Spaudai naudojami vandens pagrindu pagaminti sertifikuoti ekologiniai dažai. Visi produktai pagaminti rankomis iš naturalaus lietuviško lino. DAY DREAMER WORLD yra skirtas mažyliams/ mažylių tėveliams, kuriems patinka žaismingi, estetiški, natūralūs, su didžiausia meile pagaminti pataliukai, jaukios pagalvėlės, žaismingi pledai.




Daug kas Lietuvoje galvoja, kad Amerika didelė ir vietos bet kokiam verslui užteks. Kokia jūsų patirtis? 

JAV yra tikrai didelės galimybės verslui, bet taip pat ir labai daug norinčių verslauti, daug konkurencijos. Tikrai nėra lengva, bet jei noro ir ryžto yra - viskas įmanoma. Mūsų atveju, ne viskas taip greitai juda į priekį kaip tikėjomės, bet einam, pamažu, stabiliai.


Kur galima įsigyti DAY DREAMER WORLD gaminių? Kur norėtumėt juos matyti?

Šiuo metu visus mūsų gaminius galima įsigyti internetinėje parduotuvėje - DAY DREAMER WORLD ,  dirbame su nuostabiąja ”Mėta Home” Lietuvoje ir ”Monique Boutique” Čikagoje. Greitu metu mūsų produkciją bus galima apžiūrėti ir įsigyti kituose butikuose. Svajojame kada nors atidaryti savo nuosavą DAY DREAMER WORLD studiją/ butiką.




P.S. Ypatinga DAY DREAMER WORLD 15% nuolaida Mano Amerika skaitytojams: kodas -  MANOAMERIKA15




31.10.17

Eliutė, gyvenanti Kalifornijoje: Turi išmokt išlaukti

Įėjus į Eliutės namus pamiršti, kad čia Amerika. Tarp medžių pasislėpęs namukas primena senąją Europą, ypač Prancūziją. Bendraujant su jaunatviškai atrodančia stilinga moterimi pamiršti amžiaus ar kartos skirtumus – pagal amžių Eliutė galėtų būti mama, bet liežuvis sunkiai verčiasi sakyti Jūs. Energijos ir gyvenimo džiaugsmo jai galėtų pavydėti net trisdešimtmetė.


Įėjus į vidų patenki į muziejų – menkiausia detalė kruopščiai apgalvota, suderinta. Daug originalaus vintažo ir kiekvienas daiktas turi savo istoriją. Kambario vidury kaba įspūdingas sietynas, kurį Eliutė buvo nusižiūrėjusi jau seniai, ir kurį po 5 metų jai netikėtai padovanojo draugė iš Vokietijos. Dailiai vintažinei spintai jau virš 200 metų, kėdes, veidrodžius moteris pati atrestauravo, o ant stalo jaukiai įsitaisiusi prancūziška višta – prancūziška.
Moteris šiame name gyvena jau 47 metus, ko praktiškai nepasitaiko lengvai būstą ir gyvenamą
vietą keičiančioje Amerikoje.

27.9.17

apie "Burning Man" festivalį dalyvių lūpomis

Aut. Rasa Kazlas

Nevados smėlio audrų nugairinti lietuviai, kaip visada išgyveno  nepaprastus potyrius

Daugelis žmonių, kurie nors kartą yra dalyvavę “Burning Man” festivalyje, dalidamiesi savo įspūdžiais apie šį renginį, visada priduria, kad tai kas visą savaitę vyksta utopinį pasaulį primenančioje Nevados dykumoje, nupasakoti ir apibūdinti žodžiais neįmanoma. Gal ir neįmanoma, bet pabandyti verta. Tuolab, kad  per pastaruosius keletą metų “Degančio žmogaus” renginyje dalyvavo ir  ne viena lietuvių kūrėjų grupė, buvo pristatytos net kelios mūsų tautiečių meno instaliacijos.

“Aušros šokis” sulaukė nemažai dėmesio



24.9.17

Virginija, gyvenanti Mexico City: apie miestą, kultūrą ir žemės drebėjimą


Esate pirma mano sutikta (virtualiai) lietuvė, gyvenanti Mexico city (Mechiko), Meksikos sostinėje. Kokie keliai ten atvedė? Kokia buvo pradžia? Prie ko buvo sunkiausia prisitaikyti? 




Mūsų čia jau visai nemažai, turint galvoje, kad Meksika - ne pati populiariausia šalis tarp lietuvių.

9.8.17

Irina: Astrologija man yra savęs pažinimo menas




Irina, esi baigusi psichologiją. Kada susidomėjai astrologija ir pasukai būtent šiuo keliu? Ką suradai astrologijoje, ko neturi tradicinė vakarų psichologija?

Astrologija susidomėjau dar studijuodama psichologiją. Galima sakyti, kad astrologija domėjausi nuo paauglystės, bet tai buvo labiau populistinis domėjimasis, toks kaip ženklų suderinamumas, ypač santykiuose su vaikinais arba tinka/netinka. Psichologija mane domino žymiai labiau, ypač žmonių tarpusavio santykių tema. Man patikdavo analizuoti ir labiau reaguodavau į tai, kaip žmogus kalba, o nei tai ką sako. Kūnas, intonacija, emocija man pasakydavo kur kas daugiau. Norėjau studijuoti psichologiją, bet tai nebuvo labai paprasta, nes po mokyklos neįstojau (mokiausi ne per geriausiai). Tada įstojau į pramonės inžineriją. O varge, vos ištraukiau pusmetį ir mečiau!
Po to sekė darbas, vaikai, tad studijos nusikėlė, bet psichologija visada buvo šalia. Skaičiau knygas, pradėjau gilintis į sielos reikalus, pasąmonę, priežasčių/ pasekmių dėsnius ir pan. Bet vis tik jaučiau, kad reikia rimtesnių studijų. Po penkių metų savarankiškų studijų vis tik įstojau į universitetą ir tai buvo kažkoks stebuklas. Iš pradžių buvau euforijoj, graužiau mokslus taip, kaip nesimokiau mokykloj, bet su metais užsidegimas geso. Kuo toliau studijavau, tuo labiau jutau, kad klasikinė (mokslinė) psichologija labai kategoriška, ribota, net sausa. Manęs tai netenkino, jaučiau, kad kažko trūksta, kad yra daugiau, turi būti daugiau. Tuo metu, kai buvau ant nusivylimo ribos, sutikau psichologę, besidominčia alternatyviais dalykais. Pasukau ten ir aš. Taip atsirado pirmoji iš krypčių -astrologija. Aš vėl galėjau skraidyti.