Iš Lietuvos pozicijų į Ameriką dažnai žiūrima kaip į vieną didelę šalį su didžiule rinka, kurioje vietos visiems užteks. Kaip jau ir pats pavadinimas sako, tai yra 50 valstijų sąjunga, kurias vienija bendra federalinė valdžia, bet kiekviena valstija yra gana autonomiška bei turi ryškius ekonominius, socialinius ir kultūrinius skirtumus. Vien Kalifornija, su savo 39 milijonais gyventojų, yra šešta didžiausia ekonomika pasaulyje, pralenkianti ir Prancūziją, ir Italiją.
Todėl Lietuvos pienininkams vertėtų dairytis kitur. Neseniai perskaičiau, kad Connecticut valstijoje gyvenanti lietuvių pora šiais metais pradėjo oficialiai platinti lietuvišką sūrį. Ne kaip bevardį sūrį, kuris tarkuojamas ant picų, bet su savo prekiniu ženklu.
Džiaugiuosi, kad lietuviški pieno produktai skverbiasi į pasaulines rinkas, tik nervina suabsoliutinti, vienašališki pareiškimai, kurie formuoja siaurą, neteisingą nuomonę apie visą šalį. Pavyzdžiui, straipsnyje skaitau: "Turime papasakoti apie Lietuvą ir kodėl mūsų šalyje gaminami produktai yra geresni, aiškinti, jog mes neturime mega ūkių, mūsų karvytės vis dar ganosi pievose ir ėda žolę".
Negaliu kalbėti už visą Ameriką, bet 99 % Kalifornijos ūkių — smulkus šeimos verslas. O smagiai kalvelėse besiganančioms karvėms važiuodamas keliu gali iš tolo pamojuoti. Beje, čia karvės irgi ėda žolę.
Nežinau, kaip įtikinti kalifornietį, apsėstą "buy fresh, buy local" (pirk, kas šviežia, lokalu- iš anglų k.) pirkti sūrį, atkeliavusį iš už jūrų marių, kai šalia isikūrusi Cowgirl sūrinė su puikiausiu šviežiu asortimentu. Aš jau kurį laiką pati pamišusi dėl Cowgirl Creamery Mt Tam sūrio. Beje, viena iš sūrinės įkūrėjų- Peggy Smith, septyniolika metų praleido Chez Panisse (Daugiau apie tai - čia).
Pieno produkcija geriausia išvystyta Marin ir Sonoma rajonuose, esančiuose šalia San Francisko.
Cowgirl sūriai, StrausFamily pienas ir jogurtas, ThreeTwins ledai, — tai tik keli žinomi vardai, kurių produktus galima rasti pagrindinėse vietinėse maisto parduotuvėse. Galima aplankyti ir pačius gamintojus — (daugiau info- Cheese Trail), bei pasigilinti į jų naudojamas techologijas ar net išmokti pačiam sūrį pasigaminti.
Kaip ir visur, vietiniame žemės ūkyje netrūksta savų problemų — dėl vis kylančių žemės kainų mažėja karvių, jos parduodamos kitoms valstijoms. Dėl nenuspėjamos gamtos kaitos ir vandens trūkumo, kai kurie ūkiai naikinami arba priversti keisti savo veiklos kryptį. Centriniame slėnyje, daržovių ūkiuose dirbantys žmonės, dažnai imigravę iš Meksikos ir Salvadoro, kasdien skina šviežias daržoves, bet neturi jų ant savo stalo, nes jiems per brangu. Valstijos gubernatorius, susirūpinęs globalinio atšilimo problemomis, pasirašė įstatymą iki 2030 m. 40% sumažinti metano kiekio išsiskyrimą. Karvėms nepaaiškinsi, kad mažiau perstų, tai galvos skausmas— ūkininkams.
Nenuginčysi, kad unikalus Kalifornijos oras ir jo dėka sukuriamos gėrybės yra didžiulė privilegija.
Retai kur rugpjūčio mėnėsį prie vietinio sūrio gali papjaustyti kieme augančios figos vaisių ar gruodžio mėnesį prisiskinti sultingų citrinų. Ar, nepriklausomai nuo sezono, šiek tiek pavažiavus, iš vietinės vyninės parsivežti dėžę kokybiško ir nebrangaus Zinfandel vyno (apie vynus bus daugiau).
Taip, tai privilegija. Bet jei keliaujate, nepraleiskite progos pasinaudoti šia privilegija ir patirti šalį vietinių akimis.
No comments:
Post a Comment