Kiek metų JAV ir kodėl pasirinkai Connecticut valstiją?
Atvykau į JAV 2000 - ųjų rugpjūtį. Jau 17 metų čia.
Kodėl būtent čia? Iš dalies — atsitiktinai, bet iš kitos pusės — ne, nes nusprendžiau aplankyti pažįstamus, kurie gyveno būtent šioje valstijoje. O gal tai likimo iškrėstas pokštas :)
Ar prisimeni pirmus mėnesius, metus JAV? Kaip sekėsi integruotis į naują, nepažįstamą šalį su didžiuliais kultūriniais, socialiniais ir ekonominiais skirtumais?
Prisimenu labai gerai... Visai ne taip įsivaizdavau aš Ameriką. Iš pradžių ji man pasirodė purvina ir primityvi, bet aš manau, kad tai priklauso nuo vietos, į kurią tu atvyksti, ir kaip tave ta šalis ar žmonės, pas kuriuos atvažiuoji, sutinka. Viskas mano gyvenime tuo metu kažkaip klostėsi ne taip, kaip aš planavau. Tiesiog likimas paėmė ir viską apvertė aukštyn kojom. Neturėjau planų užsibūti Connecticut valstijoje ir neturėjau planų užsibūti Amerikoje, bet likimas ėmė ir nusprendė už mane. Pradžia tikrai nebuvo lengva: nemokėjau kalbos, tik minimaliai porą žodžių šen ar ten, bet ne tiek, kad galėčiau laisvai susikalbėti (mokykloje mokiausi prancūzų kalbos).
Kalbos barjeras, kultūriniai skirtumai, maisto ir papročių skirtumas buvo labai didelis. Kultūrinis šokas ir pastovus skirtumų lyginimas užtruko gerus porą metų, kol galiausiai supratau, kodėl kai kurie dalykai šioje šalyje yra būtent taip, o ne kitaip. Sunku suprasti kitos šalies humorą, kai negyveni toje terpėje, o kai visi iškilę klausimai atranda savo atsakymą arba paaiškinimą, tada pasidaro logiška ir suprantam, kodėl būtent taip...
Dar neteko lankytis Connecticut valstijoje. Kuo ji Tau ypatinga?
Connecticut valstija turi žavesio ir šiek tiek primena Lietuvą (kai buvo dar neištuštėjusi) 3.5 milijono gyventojų skaičiumi ir teritorijos dydžiu. Turim keturis metų laikus, daugelis žmonių skundžiasi žiema, o man ji patinka. Labai žalia ir uoluota gamta prie Atlanto vandenyno įlankos. Patinka tai, kad esame tarp New York ir Boston. Kai pasiilgstame grandiozinio šurmulio, sėdame į traukinuką ir išlipę Grand Central (New York ) stotyje atsiduriame pačiame spalvingo, triukšmingo miesto ir galva svaiginančių dangoraižių apsuptyje. Big Apple (daugeliui New York yra žinomas šiuo pavadinimu) visada atrandi, ką veikti. Atrodo, jau buvai vienoje ar kitoje vietoje, bet ir vėl kažkaip naujai viskas atrodo.
Be galo mėgstu muziejus ir parkus, kuriuose galėčiau leisti ištisas dienas ir New York jų tikrai netrūksta. Connecticut valstijoje yra New Haven su Yale, vienu prestižiškiausiu amerikos universitetu. Įdomi architektūra, muziejai, restoranėliai, įvairiausi renginiai ir t.t. Vasarą man patinka nuvažiuoti į Thimble Islands prie Brandford. Ten sėdi į mažą kruizinį laivelį ir apiplaukti 100 - us salelių. Kai kuriose salose randi tik vieną namą ar dvarą, o visa sala priklauso kokiam turtuoliui. Man labiausiai patinka salelė, kurioje ant didžiulio akmens stovi pastatyta medinė trobelė ant keturių rastų ir vadinasi “uošvienės sala“.
Augini dukrą. Man asmeniškai buvo labai sunkus periodas, kai vaikai buvo mažiukai —jokių socialinių lengvatų, tik privatūs brangūs darželiai, nebuvo šalia senelių ar giminės. Kokia buvo Tavo patirtis?
Mano dukrai Emilijai šią vasarą sueis 14 metų. Tikrai nelengvas kelias, kai šalia nėra šeimos, artimųjų ir senelių. Kadangi senelių šalia nebuvo, visos mūsų pramogos, išėjimai buvo planuojami taip, kad mes galėtume praleisti laiką su mažąja ir ji visur keliaudavo kartu.
Moteris ir karjera: kaip ir vaikus užauginti ir karjerą padaryti, ar bent profesionaliai neatsilikti, nesudulkėti? Daug moterų, gyvenančių JAV, pasėdėję namie su vaikais (dažnai dirbti neapsimoka, kai brangiai už vaikų priežiūrą susimoki), sunkiai randa kelią atgal į profesinį gyvenimą ir karjerą. Kaip susiklostė Tavo profesinis gyvenimas?
Kadangi man buvo jau 35-eri, kai susilaukiau dukros, bijojau, kad jei ilgai užsisėdėsiu namuose, bus sunku vyresniame amžiuje pradėti karjerą svetimoje šalyje... Skubėjau stipriai neatitrūkti nuo realybės ir, kai tik dukrai suėjo dveji, 2005 m. pradėjau dirbti banke. Per 12 metų bankininkystės srityje spėjau palipti keliais karjeros laipteliais, ir šiuo metu dirbu Teller Manager (klientų aptarnavimo skyriaus vadybininkė). Klientų aptarnavimo sritis nėra pati lengviausia: amerikonai yra labai išlepinti ir nekantrūs, nes viskas turi būti atliekama dabar, arba net vakar, todėl standartai yra labai aukšti. Yra toks posakis: The customer is always right (klientas visada teisus), net jei tai nepanašu į teisybę :) Nepaisant to, sutinku labai įdomių žmonių, kurie labai draugiški, o su kai kuriais klientais net esu artimai susidraugavusi.
Aktyviai dalyvauji JAV Lietuvių bendruomenės Krašto Valdybos veikloje. Kokia veiklos sritis, projektai Tau pačiai įdomiausi? Kas veža?
Taip, jau nemažai metų dalyvauju Lietuvių bendruomenės veikloje. Šiuo metu esu Connecticut bendruomenės pirmininkės pavaduotoja, Waterburio Bendruomenės iždininkė ir taip pat Krašto Valdybos iždininkė. Taip pat esu Tarybos narė ir priklausau Kultūros Tarybai. Turėjau garbės būti Pasaulio Lietuvių Seimo nare ir susitikti su Pasaulio Lietuvių Bendruomenės nariais.
Labiausiai patiko darbas Lietuvių Fondo taryboje, kuri nagrinėja paraiškas dėl įvairiausių projektų finansavimo, bet kadangi esu Krašto Valdybos iždininkė, šiuo metu negaliu dirbti su tais projektais, nes tai būtų interesų konfliktas. Lietuvių Fondas finansuoja ne tik Lietuvių Bendruomenės projektus, bet taip pat individualių asmenų ir ne pelno siekiančių organizacijų paraiškas. Projektai turi būti susiję su lietuvybės puoselėjimu ir Lietuvos vardo garsinimu Pasaulyje.
Per Facebook ne kartą pastebėjau Tavo originalius papuošalus. Ar galėtum daugiau apie juos papasakoti?
Be darbo banke, turiu daug įvairiausių hobių, pomėgių, tik jiems kaip visada trūksta laiko. Nuo mažens augusi gintaro meistrų šeimoje, prisijungiau ir aš, jau gyvendama čia, bet pagrindiniai darbai yra sukurti mano šeimos ir artimųjų Lietuvoje. Aš turiu dvi atskiras papuošalų linijas. Gintaro darbų linija vadinasi Amber Jewelry World, o mano pačios kuriami papuošalai vadinasi RD Designs.
Mano gintarų kolekcija kruopščiai atrenkama, nes man yra ypatingai svarbi kokybė ir dizainas. Aš noriu parodyti gintarą kitokiu kampu, nei įprasta matyti Palangos Basanavičiaus gatvės kioskeliuose. Papuošalai skirti moteriai, kuri yra stipri asmenybė, pasitiki savimi, ir tai puikiai atspindi jos individualumą ir išskirtinumą iš masių. Papuošalai, kaip ir rūbai, daug pasako apie žmogų, kuris juos dėvi. Mano pačios kuriami papuošalai yra išskirtinai iš pusbrangių ir natūralių akmenų. Man atrodo, kad jei negali nusipirkti tikro, tai nereikia plastmasinio blizgučio. Visada vertinau rankų darbo gaminius ir pati mieliau renkuosi tokius papuošalus. Šiuo metu esu ypatingai įsimylėjusi akmenį, kuris mane vilioja ir užburia savo paprastumu, bet tuo pačiu yra labai magiškas ir gražus. Tai Labridoritas! Galėčiau valandų valandas vien apie šį akmenį kalbėti... Inuitų legenda teigia, jog labradoritas nukrito suledėjus šiaurės pašvaistės šviesai. Paprastas akmuo, virstantis kažkuo nepaprastu, žvilgantis mistiškomis šviesomis. Jo unikalus švytėjimas pavadintas paties akmens vardu - labradorescencija. Šis neįspūdingai pilkai žalsvas akmuo, pagavęs šviesą, gali suspindėti povo mėlynumo, aukso, blyškiai žalios, vario raudonio spalvomis. Atrastas Labradore, Kanadoje, 1770 metais ir pavadintas pagal vietovę, tačiau akmenį žinojo senosios Inuitų gentys, jis minimas jų mituose.
Svajoju ateityje vis daugiau laiko skirti kūrybinei pusei. Bet kokie rankdarbiai man teikia pasitenkinimą ir yra meditacija mano sielai. Kviečiu apsilankyti FB puslapiuose: RD Designs, ir Amber Jewelry World.
Ar turi didelę svajonę?
Oi, banali mano svajonė... Kad mano dukra laiminga būtų, kad žemėje taika būtų ir kad turėčiau laiko ir galimybes keliauti... visur, kur tik įmanoma. Kelionės ir nauji patyrimai man yra didžiausias malonumas.
No comments:
Post a Comment