Pages

1.5.17

apie Napos vynų slėnio malonumus

Viena iš privalomų atrakcijų, lankantis San Franciske ir jo apylinkėse — vyninių lankymas. Žinoma, jei mėgsti vyną. Dažniausiai ir garsiausiai minimas Napos Slėnis.
Pirmoji vyninė Napos slėnyje atidaryta 1861 metais, bet tikroji Napos šlovė prasidėjo 1976 metais Paryžiuje, Judgment of Paris( Paryžiaus nuosprendis, iš anglų k.) konkurse, kurį organizavo britas, o teisėjavo 9 prancūzai. Metai iš metų nugalėdavo prancūziški vynai, tai ir tais metais niekas nesitikėjo pasikeitimų. Slapto ragavimo (blind tasting- anglų k. ) metu vienas iš teisėjų, išsirinkęs savo favoritą ištarė : I smell France...“. Deja, suklydo, nes tai buvo kalifornietiškas Napos vynas. Tą kartą raudono ir balto vyno kategorijose laimėjo Napos Cabernet Savignon ir Chardonnay.  Šis įvykis gerokai praplėtė gero vyno geografiją. Pradėti pastebėti ne tik kalifornietiškai vynai, bet ir Oregono, Washingtono vyninės. Palankios klimato sąlygos bei šiek tiek emigrantiško avantiūrizmo arba noro/drąsos eksperimentuoti, praplėtė klasikinį vyno asortimentą.

Napos Slėnyje vyrauja sausas Viduržiemio jūros klimatas, idealus vyno vynuogių auginimui. Suskaičiuota apie 700 vyno augintojų ir 470 vyninių. 95% vyninių yra šeimos verslas. Napoje gaminama daugybė vyno rūšių, bet pagrindinė regiono specializacija — Cabernet Sauvignon. Napos slėnis yra vienas mažiausių vyno regionų pasaulyje, su didžiausia vyno įvairove.
Vasarą, populiariu turistų metu, Napa pavirsta į triukšmingą vyno disneilendą su garsiai puškuojančiu vyno traukiniu, automobilių nusėstu 29 greitkeliu bei klegančiais vyno ragavimo kambariais. Vienoj vyninėj ragauji bent keturias skirtingas vyno rūšis, o maisto paprastai nėra, tai greitai pagauna lengvas apsvaigimas, o ragaujančiųjų decibelai negailestingai pavirsta triukšminga kakafonija, kurioje niekas nieko nebegirdi. Reta kuri vyninė siūlo maistą. Viena jų — Sattui vyninė, pardavinėjanti gerą sūrį, sumuštinius, tirštu lipniu padažu apteptus šonkaulius ir kt. gėrybes. Dailiai apauginta vyninė traukia ir veselninkus, ir turistus, ir tiesiog praalkusius vyno ragautojus.


Lengvais užkandžiais (kokybiška lašiša), putojančiu vynu, impozantiška chateau, arogantišku aptarnaujančiu personalu bet kilniais vaizdais pasitinka Domaine Carneros. Nenori prancūziško buržua glamūro? — Prašom į persiškus rūmus Darioush vyninėje. Avangardo užuominos ir fantastiškas vaizdas — Artesa Winery.


Netingi pavažiuot šiek tiek giliau? Smagi Hess Collection vyninė su eklektiška meno ekspozicija, kuri kart nuo karto atnaujinama. Klasikinei Napos slėnio patirčiai būtina užsukti į Robert Mondavi vyninę. Beveik 100 metų sulaukęs Robert Mondavi, legendinis vindarys, ne tik išgarsino Napos slėnio vynus bet ir įkūrė vynininkystės programą UC Davis universitete.
Ntrūksta ir gerų restoranų. Yountville, vienas iš Napos slėnio miestelių, turi didžiausią Michelin restoranų koncentraciją žmogui (Pagal gyventoju skaičių). Čia įsikūręs ir legendinis French Laudry, į kurį nepateksi ne tik be išankstinės rezervacijos, bet ir be gilios kišenės (maždaug $300 su vynu). Nepasiryžusieji rimtesnėms išlaidoms tvarkingai rikiuojasi prie Bouchon Bakerymums sovietmetį primenančia eile, puodeliui gero capuchino ir tikro sviesto prancūziškai bulvukei.
Gourmet kultūra klesti ir St.Helena, kitame Napos slėnio miestelyje, o kūno lepinimo procedūromis labiausiai pamalonins Calistoga — kur ir purvo vonios, ir karšti šaltiniai bei baltut baltutėliai chalatai ir rankšluoščiai.
Man Napa gražiausia vėlų rudenį, aprimus judėjimui ir žmonių srautui, ar anksti pavasarį, kuris kartais prasideda net vasarį, kai vynuogynus užpila akinantis rapsų geltonis.


No comments:

Post a Comment