Susidomėję pigia butų nuoma Wiliamsburg (vienas iš Brooklyn rajonų), 90'- aisiais į Brooklyn pradėjo plūsti hipsteriai. Čia buvo pakankamai erdvės realizuoti savo kūrybines idėjas.
Nepraėjo nei 20 metų, ir šiandien Brooklyn laikomas ne vien hipsteriškos kultūros simboliu, bet ir globalia kultūros ir kūrybingumo sostine. Tuo pačiu tai jau stipriai gentrifikuotas miestas su kosminėm nekilnojamo turto kainom.
Beveik kiekvienas didesnis pasaulio miestas ieško savo originalaus “Brooklyn“, rajono su bohemiška, nepriklausoma energija ir kūrybą skatinančia erdve bei dar neiščiustyta aplinka. Vilnius, beje, irgi ne išimtis, ir kai kas “Brooklyn“ įžiūri Naujamiestyje.
Apie savąjį Brooklyn pasakoja čia jau 27 metus gyvenanti, dirbanti, kurianti ir lietuvybę puoselėjanti Gintarė.
Į JAV, Brooklyn atitekėjau, kur gyveno būsimasis vyras, tai
rinktis nereikėjo. Tačiau džiaugiuosi, kad gyvenu šiame mieste.
Kuo ypatingas Brooklyn?
Brooklyn – milžiniškas miestas. Nors laikomas sudėtine
Niujorko miesto dalimi, jis taip pat turi atskiro miesto teises. Brooklyn yra
žinomas kaip imigrantų miestas, kuo aš, asmeniškai, labai džiaugiuosi. Smagu
gyventi rasių, kultūrų ir religijų įvairovės apsuptai. Pastaruoju metu miestas
sparčiai transformuojasi. Neseniai pakeitus statybų taisykles ir pradėjus leisti
statyti aukštesnius namus, Brooklyn pradėjo augti. Pasak nekilnojamojo turto
agentų, Brooklyn – naujasis Manhattan. Į miestą persikėlė masė jaunimo,
išdygo neįtikėtini skaičiai modernių pastatų. Brooklyn keičiasi – kai kas gerąja
linkme, kai kas – ne.
Kaip apibūdintum
miesto energiją? Ar jinai padeda tau save realizuoti?
Miesto energija veikia įvairiai. Kultūrinė energija
stimuliuoja darbui, leidžia semtis kūrybinių patirčių ir minčių. Po
nesuskaičiuojamų spektaklių, koncertų, muziejų aplankymų dažnai pajuntu, kad viskas
nebuvo vien savanaudis mėgavimasis. Tai suteikė stiprybės, laisvės ir galimybių
spręsti, kaip paruošti vieną ar kitą
kūrinį, programą dirbant dainavimo ir muzikos mokytoja su vaikais.
Kitokia energija, kuri susideda iš masės žmonių, triukšmo, kartais vargina. Savu laiku ji pakraudavo, o laikui bėgant tai pasikeitė ir
žmonių kiekiai baigiantis darbo dienai neramina ir net šiek tiek gąsdina. Atima
individualumo pojūtį. Tampi mase.
Mes keičiamės. Mūsų požiūriai – taip pat.
Brooklyn’e mane visada žavėjo jo dalis vadinama “Brownstonebelt”. Tai namų, kuriuos XIX amžiaus viduryje statė italai, vokiečiai
rajonai: Brooklyn Heights, Clinton Hill, Cobble Hill, Fort Green. Šios vietos
nuo pat gyvenimo pradžios Brooklyn man priminė Europą. Čia visuomet norėjau
gyventi. Ir gyvenu. Net dar dabar būna momentų, kada einant senojo Brooklyn gatvėmis, tiesiog suspaudžia širdį iš grožio.
Kas mieste žavi, o
kas nervina?
Žavi žmonių elgesys metro.
Milžiniškame milijoniniame mieste jaučiu pagarbą žmogui. Žmonės gana malonūs,
dažnai atsiprašo, stengiasi palikti vietos asmeninei erdvei. O tokiame milžine,
manau, būtų gana lengva ir vengti tokių dalykų. Čia, metro, dažnai iškyla
klausimas – tai kas gi suburia šiuos žmones gražiam ir darniam buvimui? Kadangi nesu religinga, vis dar ieškau įvardinimo šiam reiškiniui.
Norėčiau daugiau išgirsti apie Tavo profesinę bei lietuvišką veiklą.
Lietuvoje baigusi chorvedybos studijas, Manne School of Music įsigijau muzikos magistro laipsnį. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose dirbu jau 20 metų ir žiauriai myliu savo darbą. Darbas sunkus ir vaikai atima daug energijos, bet kartu ir pakrauna. Jų imlumas, pastoviai besikeičiančios situacijos darbe, naujos programos savotiškai veža, nes nestovima vietoje.
Nuo darbo ir šeimos (du sūnūs) likusį laiką skiriu lietuviškai veiklai, kelionėms ir kultūriniam Niujorko, o per tai ir pasaulio, pažinimui. Daug metų dirbau lietuvių kalbos ir muzikos mokytoja lituanistinėje Niujorko mokykloje, aktyviai dalyvauju “Neringos“ lietuviškai kalbančių vaikų stovykloje ir vasaros meno stovykloje suaugusiems “Meno 8 dienos“. Esu Niujorko miesto lietuvių bendruomenės narė ir organizuoju kultūrinius renginius. Į šią veiklą įsijungiau Niujorke uždarius Aušros Vartų bažnyčią.
Sukūrėme klubą “Niujorkiečiai šalia mūsų“, nes į Niujorką užsukantys “kultūrininkai“ trumpam tarsi tampa niujorkiečiais. Tuo metu Lietuvos Respublikos konsulate nevykdavo tiek daug renginių kaip pastaruoju metu, todėl norėjosi pasidžiaugti tautiečiais, galinčiais praturtinti gyvenimus ir patirtis gyvenantiems šiapus Atlanto. Įvyko daugybė renginių: Skaidra Jancaitė, Artūro Noviko Jazzland grupės pasirodymas, Arūno Matelio filmo peržiūra, Edvino Minkštimo koncertas, Tomo Venslovos poezijos skaitymai...
Manau, ir giliai tikiu, kad lietuvybė nėra vien didžiosios šventės ir svarbių dienų pažymėjimai. Kiekvienas tai suprantame savaip. Aš organizuoju tai, kas man atrodo vertinga ir įdomu, bet nebūtinai populiaru.
Savanoriškumo principu subūriau Niujorko choristus kelioms išeivijos ir Lietuvos Dainų Šventėms. Pastovaus koncertuojančio choro Niujorko mieste nėra, veikiame projektų principu. Tikimės dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio Dainų Šventėje Lietuvoje.
Ačiū!
P.S. “Darau tai, kas patinka“, – prisipažįsta Gintarė.
Norėčiau daugiau išgirsti apie Tavo profesinę bei lietuvišką veiklą.
Lietuvoje baigusi chorvedybos studijas, Manne School of Music įsigijau muzikos magistro laipsnį. Niujorko miesto valstybinėse mokyklose dirbu jau 20 metų ir žiauriai myliu savo darbą. Darbas sunkus ir vaikai atima daug energijos, bet kartu ir pakrauna. Jų imlumas, pastoviai besikeičiančios situacijos darbe, naujos programos savotiškai veža, nes nestovima vietoje.
Nuo darbo ir šeimos (du sūnūs) likusį laiką skiriu lietuviškai veiklai, kelionėms ir kultūriniam Niujorko, o per tai ir pasaulio, pažinimui. Daug metų dirbau lietuvių kalbos ir muzikos mokytoja lituanistinėje Niujorko mokykloje, aktyviai dalyvauju “Neringos“ lietuviškai kalbančių vaikų stovykloje ir vasaros meno stovykloje suaugusiems “Meno 8 dienos“. Esu Niujorko miesto lietuvių bendruomenės narė ir organizuoju kultūrinius renginius. Į šią veiklą įsijungiau Niujorke uždarius Aušros Vartų bažnyčią.
Sukūrėme klubą “Niujorkiečiai šalia mūsų“, nes į Niujorką užsukantys “kultūrininkai“ trumpam tarsi tampa niujorkiečiais. Tuo metu Lietuvos Respublikos konsulate nevykdavo tiek daug renginių kaip pastaruoju metu, todėl norėjosi pasidžiaugti tautiečiais, galinčiais praturtinti gyvenimus ir patirtis gyvenantiems šiapus Atlanto. Įvyko daugybė renginių: Skaidra Jancaitė, Artūro Noviko Jazzland grupės pasirodymas, Arūno Matelio filmo peržiūra, Edvino Minkštimo koncertas, Tomo Venslovos poezijos skaitymai...
Manau, ir giliai tikiu, kad lietuvybė nėra vien didžiosios šventės ir svarbių dienų pažymėjimai. Kiekvienas tai suprantame savaip. Aš organizuoju tai, kas man atrodo vertinga ir įdomu, bet nebūtinai populiaru.
Savanoriškumo principu subūriau Niujorko choristus kelioms išeivijos ir Lietuvos Dainų Šventėms. Pastovaus koncertuojančio choro Niujorko mieste nėra, veikiame projektų principu. Tikimės dalyvauti Lietuvos Nepriklausomybės šimtmečio Dainų Šventėje Lietuvoje.
Ačiū!
P.S. “Darau tai, kas patinka“, – prisipažįsta Gintarė.
No comments:
Post a Comment