Po tautine juosta

Kovo 11 d., Valstybės atkūrimo dieną, 50 + JAV lietuviškų bendruomenių švenčia panašiai – su tautinėm dainom, šokiais, kalbom ir vėliava. Galbūt rečiau vietinės tautinių šokių grupės rate pamatysi 27 metų Google dirbantį lietuvių inžinierių. Arba kitoje tech kompanijoje dirbantį amerikietį, kurio žmona – japonė, tėvai – Amerikos lietuviai, gimę Lietuvoje, jis pats – San Francisko apylinkėse, o vaikai eina ir į lietuvišką, ir į japonišką savaitgalinę mokyklą.
Į sceną San Francisko latvių namuose (nes latviai 50- aisiais pasielgė ypatingai protingai ir įsigijo pastatą, kuris, jei tik pastatytum altorių, lengvai pavirstų į bažnyčią), kur vyksta minėjimas, bendrai nuotraukai, lengvai pasistumdydami, į sceną subėga apie 50 lituanistinės mokyklos mokinukų – nuo žiopliuko keturmečio iki pasipūtusio penkiolikmečio.

Mokykla Genys gimė 2006 metais, su 5 mokiniais ir 1 mokytoja, o per 11 metų išaugo iki 67 mokinių, 14 mokytojų ir 124 tėvų puikiai funkcionuojančią organizaciją. Mokykla išlaikoma pačių tėvų, su nedideliais įnašu iš kitų, su lietuviška veikla susijusių JAV organizacijų.
Kasmet iš Vilniaus į San Franciską iškeliauja keli sunkūs lagaminai, pakrauti lietuviškais vadovėliais, kuriuos atitempia patys tėvai. Vieni vaikai lietuviškai kalba daugiau, kiti – mažiau, nes auga mišriose šeimose, bet kiekvienas šiandien jaučiasi ypatingai, nes aprėdytas šviežiai pasiūtu dailiu spalvingu tautišku kostiumu.
Mano beveik šešiolikmetė dukra pasipiktina, kai atnešu baltus Zaros marškinius su nedidele auksine detale: „Tu ką, mama? Čia su auksu „flashy“, o mes šoksim pagonišką šokį“.
Gerai perkračius spintą, randu savo babytės man 14- liktojo gimtadienio proga pasiūtus tautinius rūbus su jau nelabai balta linine palaidine. Dukra kritiškai peržiūri ir patvirtina: „ Bus gerai“.
Trylikmetis, nešiojantis tik „skinny“ džinsus ir dažniausiai absolučiai atsijungęs ir gyvenantis savo muzikos bei kompiuterinių žaidimų pasaulyje, nebambėdamas užsitempia plačias linines kelnes ir kažkodėl nesigėdydamas paprašo motinos užrišti tautinę juostą. Po to ramiai, susikaupęs, scenoje sušoka pagonišką lietuvišką šokį.
Renginys pasiekia kulminaciją nuskambėjus paskutiniems Rudolfo Budgino fortepijono akordams. Lietuvių pianistas į pusvalandžio programą virtuoziškai sudėjo Scott Joplin, Šopeną, Dave Brubeck ir nerealias improvizacijas lietuvių liaudies dainų temomis.
Gavę gerą dozę kultūros ir tautiškumo, išalkę tautiečiai pasuka į suneštinių vaišių kampą, kurį jau gerokai apšvarino dalyviai vaikai. Kam dar liko šaukštas baltos mišrainės, kas gavo sumuštinį su juoda duona ir rūkyta dešra, o kas – tinginio gabaliuką.
Šiek tiek atokiau, nereaguodamos į pusantro šimto dalyvių triukšmą, pučia jauniausios bendruomenės narės – Gytė ir Alma. Joms vos po porą mėnesių, bet po keturių metų matau jas ant tos pačios scenos nuoširdžiai traukiančias „Du Gaidelius“.  
Išsiskirsčius dalyviams, naujos bendruomenės valdybos rinkimams prie ilgo stalo susėda tris metus savanorišku principu dirbusi keturių narių SF bendruomenės valdyba (kas dirba SF tech startuoliuose, kas – Stanfordo universitete, o kas – SF Menų Centre), būrelys naujų savanorių bei smalsuolių. Po virš valandos trukusių diskusijų, veiklos apžvalgo, darniai išrenkama nauja valdyba (vyriausiam ko gero nėra net 30, atvažiavę prieš 2 metus ar vėliau), kuri toliau dirbs savanorišku principu. Išlaikydami tai, kas veikia, ir įnešdami kažką naujo, saviško. Jungdami ir vyresniąją kartą, dipukus , trečiabangius ir visai šviežiai atvykusius... Skamba gal šiek tiek idiliškai, bet pozityvumas ir tolerancija yra vienas svarbiausių vietinės bendruomenės bruožų. Nenori – nedalyvauk, bet jei pasirenki būti – nesigailėsi, ir po kiekvieno renginjo išeisi pasikrovęs gera energija.
Naujos valdybos sąraše ir Julius, kuriam gal dar nėra 25. Atvyko į San Franciską prieš porą metų, prieš tai gyveno Didžiojoje Britanijoje, Australijoje baigė teisės studijas, o dabar dirba viename SF tech startuolių. Julius į bendruomenės veiklą įsitraukė iš karto, tik atsikraustęs. Be to aktyviai dalyvauja LT Big Brother programoje, rašo savo blogą, dažnai kviečiamas kalbėti įvairiose Lietuvos Tech. konferencijose. Beje, Julius šoka SF bendruomenės tautinių šokių grupėj „Tiltas“. Kai tokie žmonės jungiasi, žinai, kad bus gerai :)

P.S. Šiandien ryte Facebook'e radau Juliaus Kovo 11 d. renginio komentarą:
„What does the ragtime godfather Scott Joplin, pagan dances and traditional Lithuanian food have in common?“ (Ką bendro turi regtaimo pradininkas Scott Joplin, pagoniški šokiai ir tradicinis lietuviškas maistas?). Manau, kad daug, jei neapsitversim tautiškom tvorom.